Apie save

Dalia Stalauskienė

Atėjau iš vaikystės erdvės, kurioje auga žolės, tvirti medžiai, kur čia pat žemė ir taip toli dangus. Dangus su tyla ir paukščių giedojimu, su vaivorykšte panašia į kalną, kur įlaipinti gali tik sielą. Apmąstydama visatos tolumas, gulančias raštų ritmais ant protėvių buities, pasaulį suprantu kaip vieną didelį lizdą, suraizgytą iš tėvelio sodo šakų. Iš ten byra obuoliai ant stiklo, šilko, puodelių ar vazų. Vaikystės erdves, atsiminimų kontūrus, ne tik plataus bet ir gilaus pasaulio vaizdus ilgus metus talpinau karpiniuose. Panorėjusi juos nuspalvinti, pradėjau piešti vitražiniais dažais. Susigalvotą paveikslų kūrimo techniką vadinu piešiniais ant stiklo. Darbuose daug gamtos motyvų, simbolikos, mitologinių vaizdinių, kuriuos komponuoju apgalvotai, o kartais intuityviai „lengva ranka“.

* * *

Šiemet suėjo dešimtmetis, kai piešiu ant stiklo. Tai maži ir kuklūs mano sielos langai, kuriuos aplinkiniams atveriu retoje parodoje ar internetinėje erdvėje. Juose nėra „blogo oro“, tai pasaulis, kokį norėčiau ne tik atverti, bet ir dovanoti kitiems kartu su pilnatve, kurioje gyvenu pati.

* * *

Dar vaikystėje pagalvodavau, kad gimiau per vėlai. Smalsu būdavo girdėti, vėliau skaityti, kurį laiką dainuoti, o ypač įsivaizduoti kaip BUVO. „Sustabdyta“ laike mintimis, jausdama praeities burtą ir ilgesį, savo kūryboje bandau kalbėti apie laiką, kuriame niekada nesu buvusi. Taip atsirado pasakojimų ciklai: „Dvylika kalendoriaus lapelių“, „Prijuostės“, „Seno parko portretai“, „Protėvių buities diktantai“, „Būtieji daiktai“, „Daug yr margų skrynelių“ ir kt.

* * *

Gamtos motyvai atkeliauja iš prisiminimų apie tėviškės sodybą, kurioje užaugau – tarp smilgų, purvažolių, šermukšnių ir kaštonų, mamos puoselėtų gėlynų, tėvelio numylėto sodo pažinau pačias gražiausias augmenijos formas. Visa tai papildo labai dažnos dabartinės ekskursijos į visokią gamtą – žaliuojančią, apsnigtą, lyjančią, žydinčią, temstančią… Tai yra mūsų tikrieji namai. Gal todėl savo darbuose dažnai karūnuoju paukščius, žuvis, medžius, lietų. Man atrodo, ne valdovai, o gamta yra tikrasis šio pasaulio karalius. Gamta ir mitologija yra šalia viena kitos. Išsamesni ar fragmentiški pasiskaitymai, atsitiktinės nuogirdos ar pamatymai tyliai dirba savo darbą, kai imuosi piešti. Viskas sugula be ypatingų taisyklių ar pastangų. Piešiu pamąstymus kaip galėjo ar galėtų būti. Panašu į pasaką, prasidedančią nuo eskizo.

***

Gimiau Paežerio kaime, Šilalės rajone. Mokiausi Upynos vidurinėje mokykloje, studijavau Šiaulių pedagoginiame institute. Su vyru Gintaru gyvenu Molėtuose, turiu tris dukras. Kūrybos sritys: piešiniai ant stiklo, tapyba ant šilko, indų dekoravimas, popieriaus karpiniai, atvirukai, fotografija.

* * *

Comments are closed